Dažniausiai užduodami klausimai

DUK · Kaunas

Dažniausiai užduodami klausimai

Atsakymai į tai, ko tėvai dažniausiai klausia prieš pirmąjį vizitą, ir praktiniai ergoterapeučių patarimai namams.

Registracija, kainos ir vizitai

Kaip užsiregistruoti?

Kiekvienos paslaugos puslapyje yra trumpa registracijos forma: ergoterapeutei, logopedei, psichologei ir vertinimams. Užpildžius formą susisieksime per 2 darbo dienas ir suderinsime laiką. Pas logopedę šiuo metu registruojame į eilę. Jei patogiau, skambinkite +370 625 98140.

Kiek tenka laukti pirmojo vizito?

Po registracijos susisiekiame per 2 darbo dienas. Pirmosios ergoterapeuto konsultacijos paprastai tenka laukti 2–3 savaites.

Nuo ko pradėti, jei nežinau, kokio specialisto reikia?

Nuo pirmosios ergoterapeuto konsultacijos. Joje išsiaiškinsime, kas vaikui sunku kasdienybėje, o jei matysime, kad labiau reikia logopedės ar psichologės pagalbos, pasakysime.

Ar reikia diagnozės ar gydytojo siuntimo?

Ne. Nereikia nei diagnozės, nei gydytojo siuntimo – užtenka to, kad vaiko kasdienybė jums kelia klausimų.

Su kokio amžiaus vaikais dirbate?

Su vaikais nuo pirmųjų gyvenimo savaičių iki 18 metų. Logopedė priima vaikus nuo 2 metų, o kai kurioms vertinimo metodikoms taikomos atskiros amžiaus ribos.

Kiek kainuoja paslaugos?

Pirmoji ergoterapeuto konsultacija – 60 € (60 min.), ergoterapijos užsiėmimas – 35 € (45 min.), logopedo konsultacija – 60 € (60 min.), psichologo konsultacija – 60 € (50 min.), psichologiniai vertinimai – nuo 60 €. Visos kainos – kainų puslapyje.

Kaip galima atsiskaityti? Ar paslaugos kompensuojamos?

Atsiskaityti galima pavedimu arba grynaisiais. Paslaugos mokamos ir nėra kompensuojamos.

Ką daryti, jei negalime atvykti?

Praneškite bent prieš 24 val. telefonu +370 625 98140 arba el. paštu info@savarankiskivaikai.lt. Vėliau atšaukus arba neatvykus taikomas 35 € mokestis.

Kur jūs esate ir kada dirbate?

Radvilėnų pl. 3C-2, Kaunas. Dirbame pirmadienį–penktadienį 8–19 val. Yra automobilių stovėjimo vieta, patalpos pritaikytos vežimėliams. Žemėlapį ir kitus kontaktus rasite kontaktų puslapyje.

Ar galima konsultuotis nuotoliu?

Taip, teikiame nuotolines ergoterapeuto konsultacijas (60 min., 60 €).

Ar išduodate išvadą psichiatrui?

Taip. Tam skirta pirminė ergoterapeuto konsultacija su išvada psichiatrui (90 min., 90 €) ir logopedo konsultacija su išvada psichiatrui (1 val., 70 €). Registruodamiesi nurodykite, kad išvados reikia.

Ergoterapija

Kuo ergoterapija skiriasi nuo kineziterapijos?

Kineziterapeutas daugiausia dirba su judesiu ir fizine būkle. Ergoterapeutas žiūri, kaip vaikui sekasi kasdienės veiklos – apsirengti, valgyti, žaisti, mokytis – ir padeda jas palengvinti.

Kaip dažnai vyksta ergoterapijos užsiėmimai?

Vienas užsiėmimas trunka 45 min. Vaikai paprastai lanko 1–2 kartus per savaitę – pagal vaiko poreikius ir šeimos galimybes.

Ar tėvai dalyvauja užsiėmime?

Pirmoji konsultacija vyksta kartu su visa šeima. Vaikams iki 3 metų rekomenduojame užsiėmimuose dalyvauti kartu su tėvais. Vyresnių vaikų užsiėmimai dažniausiai vyksta individualiai, o tėvai laukia už kabineto durų. Po kiekvieno užsiėmimo aptariame, kaip vaikui sekėsi.

Ar duodate užduočių namams?

Kasdienių privalomų užduočių neskiriame. Pagal vaiko poreikius pateikiame rekomendacijas, kokias veiklas šeima gali natūraliai įtraukti į kasdienybę.

Ar su vaiku dirbs tas pats specialistas?

Taip. Pradėjus užsiėmimus, su vaiku nuolat dirba tas pats ergoterapeutas, todėl vaikui nereikia kaskart iš naujo kurti ryšio su kitu žmogumi.

Ar vyksta grupiniai ergoterapijos užsiėmimai?

Ne, su vaikais dirbame individualiai.

Ar atliekate sensorinės integracijos vertinimą?

Taip. Sensorinės integracijos vertinimas kainuoja 60 €. Registruodamiesi parašykite, kad jis jums aktualus.

Ar vedate mokymus darželiuose ir mokyklose?

Taip, vedame mokymus darželiuose ir mokyklose – specialistams ir tėvams. Dėl mokymų parašykite el. paštu arba paskambinkite +370 625 98140.

Daugiau apie ergoterapiją →

Logopedė

Ar šiuo metu galima užsiregistruoti pas logopedę?

Logopedė šiuo metu yra motinystės atostogose, todėl registruojame į eilę. Užpildykite registracijos formą – susisieksime, kai galėsime pasiūlyti laiką.

Nuo kokio amžiaus logopedė priima vaikus?

Nuo 2 metų. Logopedė dirba ir su mikčiojančiais, ir su dvikalbėje aplinkoje augančiais vaikais.

Ar tėvai dalyvauja logopedo užsiėmime?

Vaikams iki 3 metų rekomenduojame užsiėmimuose dalyvauti kartu su tėvais. Vyresnių vaikų užsiėmimai dažniausiai vyksta individualiai, o tėvai laukia už kabineto durų. Po užsiėmimo logopedė papasakoja, kaip vaikui sekėsi.

Kuo logopedo konsultacija skiriasi nuo disleksijos vertinimo?

Konsultacija padeda bendrai įvertinti vaiko kalbą ir nuspręsti, kokios pagalbos reikia. Disleksijos vertinimas (90 min., 90 €) yra išsamesnis ir skirtas būtent skaitymo ir rašymo sunkumams.

Kiek trunka logopedinis užsiėmimas?

Vienas užsiėmimas trunka 30 min. ir kainuoja 30 €. Kaip dažnai jų reikia, aptariama po konsultacijos arba vertinimo.

Daugiau apie logopedės paslaugas →

Psichologiniai vertinimai

Ar turiu žinoti, kokio tyrimo reikia?

Ne. Registracijos formoje pasirinkite „Nežinau – padėkite pasirinkti“ ir trumpai aprašykite, kas kelia klausimų – padėsime pasirinkti.

Ar po vertinimo gausime išvadą?

Taip, visais atvejais pateikiama rašytinė išvada – per 5 darbo dienas po vertinimo. Išsamus rezultatų aptarimas į atskiro tyrimo kainą neįtrauktas – jį galima užsisakyti atskirai.

Ar psichologas nustato diagnozę?

Ne. Autizmo spektro sutrikimo ir ADHD diagnozę nustato gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Psichologo vertinimo rezultatai ir išvada yra svarbi diagnostinio proceso dalis – jie padeda gydytojui priimti sprendimą.

Ar tėvai dalyvauja vertinime?

Tai priklauso nuo vaiko amžiaus, metodikos ir situacijos. Dažniausiai dalis informacijos surenkama kalbantis su tėvais, o vaikas vertinamas individualiai. Jei vaikas jaučiasi nedrąsiai ar sunkiai atsiskiria nuo tėvų, rekomenduojame tėvams būti kartu.

Daugiau apie vertinimus →

Patarimai tėvams

Tai bendri ergoterapeučių patarimai. Kiekvienas vaikas skirtingas, todėl konkrečiam vaikui tinkamus būdus geriausia aptarti konsultacijoje.

Kaip padėti vaikui susikaupti?

Padeda vizualus užduočių tvarkaraštis – kortelių ar užrašytų žodžių seka, pagal kurią vaikas mato, ką ir kokia tvarka reikia padaryti. Jis padeda vaikui mažiau priklausyti nuo suaugusiojo priminimų, mažina nerimą ir nepageidaujamą elgesį. Ruošiant namų darbus naudinga iš anksto parodyti, kiek užduočių reikės atlikti – taip vaikui aiški užduoties pradžia ir pabaiga.

Kaip elgtis, kai vaikas pyksta?

Pirmiausia stebėkite, kas sukelia pykčio reakcijas ir kaip į jas reaguojate jūs. Svarbu nuosekliai laikytis savo sprendimų: jei vaikas supyksta, kai paimate telefoną, neatiduokite jo tam, kad vaikas nurimtų. Iš anksto įspėkite, pavyzdžiui, kad po 2 minučių telefoną reikės padėti, ir tesėkite savo žodį.

Jei vaikas pyksta, kai jam kas nors nepavyksta, mokykite paprašyti pagalbos, pavyzdžiui, sakyti „padėk man atidaryti“. Kai pyktis jau prasidėjo, pašalinkite jį sukėlusį dirgiklį ir padėkite nusiraminti: kvėpavimo pratimai, jausmų įvardijimas, ramus balsas.

Kaip padėti vaikui ramiau baigti naudotis telefonu ar planšete?

Susitarkite dėl aiškių taisyklių, kurių laikotės ir vaikas, ir jūs. Iš anksto pasakykite, kiek laiko liko žaisti ar žiūrėti, ir venkite staiga atimti įrenginį – tai dažnai sukelia pyktį.

Kaip lengviau apsirengti vaikui, jautriam prisilietimams?

Svarbiausia – saugumo jausmas. Iškirpkite drabužių etiketes, leiskite vaikui pasirinkti, ar jis nori ilgų, ar trumpų drabužių. Be reikalo nekeiskite skalbiklių ir minkštiklių, rinkitės kuo natūralesnius, bekvapius.

Kaip palengvinti higienos procedūras jautriam vaikui?

Stebėkite, kas vaikui malonu, o kas ne. Prieš plaunant galvą gali padėti galvos masažas, prieš valant dantis – skruostų masažas. Kai kuriems vaikams, jautriai reaguojantiems į dantų valymą, elektrinis šepetėlis gali būti priimtinesnis nei įprastas: tolygūs, pasikartojantys jo judesiai suteikia aiškesnį jutiminį grįžtamąjį ryšį. Vis dėlto vieniems vibracija padeda, o kitiems būna nemaloni, todėl verta išbandyti skirtingus variantus.

Kaip parinkti laisvalaikio veiklas jautriam vaikui?

Leiskite vaikui pasirinkti ir kontroliuoti veiklą. Jei vaikui nemalonūs prisilietimai, duokite laiko pirmiausia stebėti kitus ir neverskite įsitraukti. Šeimos renginiuose paprašykite artimųjų gerbti vaiko norą vengti prisilietimų. Jautriam garsams vaikui triukšmingoje aplinkoje gali padėti ausinės. Namuose įrenkite ramų kampelį, kuriame vaikas jaustųsi saugus.

Kokios veiklos tinka jutiminiams poreikiams?

Lytėjimui: piešimas pirštais, įvairių faktūrų medžiagos, žaidimai smėlyje, tešlos minkymas.

Pusiausvyrai: lėtas supimasis ramina, greitas – aktyvina (jei vaikas bijo, pradėkite suptis žemai, kad kojos liestų žemę); važiavimas dviračiu ar paspirtuku lavina veiksmų planavimą ir koordinaciją; vaikščiojimas nestabiliais paviršiais – smėliu, žole; balansavimas ant terapinio kamuolio.

Kūno padėties pojūčiui: tempimo ir spaudimo pratimai, rankos lenkimas su pasipriešinimu, stūmimo ir traukimo veiklos (pvz., vežimėlio stūmimas), tvirti apkabinimai. Tokie judesiai suteikia informacijos raumenims ir sąnariams ir padeda geriau pajusti kūno padėtį.

Tai, kas vienam vaikui ramina, kitam gali būti per daug, todėl veiklas geriausia parinkti kartu su ergoterapeutu.

Kas yra sensorinė dieta?

Tai individualiai sudarytas dienos veiklų planas, į kurį įtraukiama vaikui reikalingų judesio ir jutiminių dirgiklių. Jis sudaromas, kai vaikas dėl sensorinio apdorojimo sunkumų sunkiai valdo savo reakcijas ar elgesį.

Pavyzdžiui, prieš įtampą keliančią situaciją (kirpimą, galvos plovimą) gali padėti veiklos, kurioms reikia raumenų pastangų, lėti ritmiški judesiai ar tempimo pratimai. Pratimai veiksmingesni, kai vaikui patinka ir jis gali juos atlikti pats. Sensorinę dietą sudaro ergoterapeutas, įvertinęs vaiką.

Kaip išmokyti vaiką naujo įgūdžio?

Mokant naujo veiksmo (pvz., rašyti, spalvinti, nusiplauti rankas) galima mokytis viso veiksmo iš karto ir pamažu tobulinti atskiras jo dalis arba mokyti mažais žingsniais – prie kito etapo pereiti tik tada, kai gerai sekasi ankstesnis.

Kaip lavinti vaiko socialinius įgūdžius?

Socialiniai įgūdžiai geriausiai lavėja ten, kur yra bendraamžių – klasėje, būrelyje, kieme. Pedagogai gali skirti užduotis poromis: tai padeda vaikams užmegzti ryšį, drąsiau jaustis ir mokytis vieniems iš kitų.

Kaip stiprinti paauglio savivertę?

Padėkite paaugliui išsikelti realiai pasiekiamus tikslus. Geras tikslas yra konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, realus ir turintis terminą. Per daug tikslų vienu metu dažnai baigiasi nusivylimu, todėl geriau pradėti nuo vieno ar dviejų.

Neradote atsakymo?

Paskambinkite arba parašykite – atsakysime. Jei nežinote, nuo ko pradėti, registruokitės pirmajai ergoterapeuto konsultacijai.

info@savarankiskivaikai.lt · Radvilėnų pl. 3C-2, Kaunas